The object of this artistic research is piano music with a religious dimension. The scope of research also covers works which have no direct references to religion but which are known to be created drawing on religious inspirations. The 300 years of piano music history demonstrates that this instrument has never been associated with religion. On the contrary, the values of piano music which were shaped by the aesthetics of the 19th century conflict with the religious worldview in many respects. This conflict and at the same time excellent examples of the genre such as piano works by César Franck, Franz Liszt, Olivier Messiaen, Arvo Pärt full of religious implications inspired the desire to study the area which often undeservedly stays in the shadow of other piano values. The research is limited to the 20th and 21st centuries.
One of the research objectives is to discover and define compositional methods of sacral expression that can be consistently found in the works of composers of religious music and to determine the degree to which these methods are both universal and specific to sacral piano music. To draw generalising conclusions, the author analyses the expression of sacrality in religious works of the most outstanding foreign composers of the 20th and 21st centuries with a special focus on the analysis of piano works by Messiaen and his musical and theological philosophy. The analyses of religious works of Lithuanian composers such as Alvidas Remesa, Mykolas Natalevičius, Algirdas Martinaitis also make an important contribution to this research.
The doctoral project also emphasises the interpretative aspect of the analysed music. The aim of this research is to raise and formulate major difficulties encountered by pianists wishing to perform religious works of music. To be able to define the specific nature of performing this untraditional genre of music, the author mostly relies on her personal experience as a performer. The theoretical part of research is complemented by practical activities as the analysed works are continuously performed at public concerts. This combination of theoretical and practical work is expected to help raise awareness of this genre of music, lead to its proper appreciation and deeper understanding.
lt
Šio meninio tyrimo objektas yra fortepijoninė muzika religine tematika. Į tyrinėjimo sritį taip pat patenka ir kūriniai, kuriuose religiškumas nėra išreikštas tiesiogiai, tačiau žinoma, kad jie sukurti religinių inspiracijų įtakoje. 300 metų fortepijono istorija rodo, kad šis instrumentas niekuomet nebuvo siejamas su religija – priešingai, XIX a. estetikos įtakoje susiformavusios pianizmo vertybės daugeliu aspektų prieštarauja religinei pasaulėžiūrai. Ši prieštara, o kartu ir puikūs šio žanro pavyzdžiai – C. Francko, F. Liszto, O. Messiaeno, A. Pärto religiškumu persmelkta kūryba fortepijonui – inspiravo norą tyrinėti sritį, dažnai nepelnytai liekančią kitų fortepijono vertybių šešėlyje. Tyrinėjant nuspręsta apsiriboti XX–XXI a. laikotarpiu.
Vienas iš tyrimo tikslų yra atrasti ir apibrėžti kompozicinius sakralumo raiškos metodus, tendencingai pasireiškiančius religinės muzikos kompozitorių kūryboje, bei išsiaiškinti, kiek tie metodai yra universalūs ir kiek specifiški kuriant šio žanro muziką fortepijonui. Apibendrinančių išvadų siekiama atliekant ryškiausių XX–XXI a. užsienio kompozitorių religinės tematikos kūrinių analizes sakralumo raiškos aspektu. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas O. Messiaeno fortepijoninės kūrybos ir jo muzikinės-teologinės koncepcijos analizei. Taip pat svarbią vietą tyrime užima ir lietuvių kompozitorių – A. Remesos, M. Natalevičiaus, A. Martinaičio – kūrinių religine tematika analizės.
Darbe pabrėžiamas ir interpretacinis tyrinėjamos muzikos aspektas. Šiuo tyrimu siekiama iškelti ir suformuluoti pagrindines problemas, kurios pianistui iškyla susidūrus su religinės muzikos fortepijonui atlikimu. Siekiant apibrėžti šio netradicinio žanro muzikos atlikimo specifiką daugiausia remiamasi autorės asmenine atlikėjiška patirtimi. Teorinę tyrimo dalį papildo praktinė veikla – analizuojami kūriniai nuolat atliekami viešuose koncertuose. Derinant teorinę ir praktinę veiklas tikimasi prisidėti prie šio žanro muzikos populiarinimo, tinkamo jos įvertinimo ir gilesnio supratimo.