Meno švenčių tradicijų transformacijos tema mano dėmesį atkreipė dėl mano pačios veikloje atsikartojančios šokio švenčių, festivalių praktikos su bendruomenėmis, per judesį atveriančiomis tai bendruomenei transformuojančios patirties galimybę. Ne vienerius metus drauge su kolegomis incijuojamos gatvės šokio renginių, švenčių, festivalių praktikos tokios, kaip vienas didžiausių tarptautinių gatvės šokio kultūros festivalių „Urban Essentials“ – buria, stiprina, palaiko bendruomenę ir drauge toje bendruomenėje atskleidžia tarpines erdves, kai viena gali sykiu būti ir kita, atveria galimybes plėtoti naujas judėjimo trajektorijas ir simbolius, kitokias judesio leksikas ir kodus, svarbius ne tik gatvės šokio raidai ir sklaidai, bet ir apskritai šokiui bendrąja prasme. Meno švenčių kaip ritualų tyrinėjimas, urbanistinio šokio renginių veikimo praktikos, neformalios miesto aplinkos ir jaunimo santykis siūlantis naujus balsus, naujas metodikas, gali atverti naujas šokio taikymo šiuolaikiniame scenos mene, miesto kultūroje perspektyvas.
